- kiauniežis
- 1 kiaũniežis sm. (1) Vad, kiauniežỹs (3b) Brž žr. kiaulianiežis: Kiauniežỹs, kol nepratrūkęs, labai sopa Svn. Taũ kiauniežiaĩ labai mėto, gerk mielių PnmR. Pradėjo man ant rankos keltis kiaũniežiai Č. Kad išdygo kiaũniežis ant sprando – nėr kur dėtis Pnd. Šluotražiu nešerk – kiauniežiai kelsis Svn.
Dictionary of the Lithuanian Language.